News è societàFilusufia

Agnosticism in filosofia

A cunniscenza ùn hè chjamata nunda, ma una riflessione attivu purposeful di rialità in la menti di l'omu. In u prucessu, idintificata un cumpritamenti nova dimensione di essiri, investigated finòmini e rùbbriche di u mondu, u criticu di e cose, è assai di più. Hè dinù impurtante chì una parsona hà è i mezi à sapè sè stessu. I scienzi di a cunniscenza - epistimuluggìa.

In filosofia, ci sò dui punti principali di vista, nantu à tutta a dimarchja di aiani:
- agnosticism;
- Gnosticism.
Tipicamenti, proponents di Gnosticism sò materialists. Iddi taliannu u sapè fà hè assai optimistic. U so parè - pirsuni d 'urìggini donu cù a pussibilità di sapè chì sò criatrici, di u mondu hè knowable, è u veru essenza di tutti i cosi, serà apertu prima o poi. Agnosticism hè una filosofia in u so cumpleta cuntrariu.

Agnostics sò spessu idealists. Iddi nun cririri o chì u mondu hè knowable, o chì i persona hè capaci à sapè si. In certi casi, u dirittu solu knowability parziale di u mondu.

Agnosticism in filosofia

Agnostics emphasize chì ùn si pò dì di sicuru siddu asisti la divinitati. In u so parè, u prubabilità chì esisti, hè propriu uguali à u fattu chì ci hè nimu à Diu. viveri Similar sò aghjuntu à stu tendenza à sparte fera di lu scetticismu.
Agnosticism in filosofia hè incù u fattu chì u so pùblicu sò spessu évalué à mezu à i atheists, o almenu, à u empio. Stu ùn hè micca abbastanza dritta, perchè ci sò parechje theists agnostic. Iddi stissi identificà cum'è agnostics, oltri pùblicu di certi particulari riliggiuni.

Agnostics sustennu chi la menti umana ùn hè micca ghjustu capaci à capisce i leghji di a natura, oltri guarda segni di esistenza di Diu, perchè ci hè calcosa altru, ùn hè micca ciò chì a parsona patrone. Sè esisti, Fici tuttu chì una simplici murtali ùn pudia appena capisce è ancu fermi.

Agnosticism in sottucategurie filosofia

Ci sò parechje sub-categorie:
- agnosticism debuli. Dinù chjamatu canzoni, segna, tempu, apartu, è cetara è cetara. A ligna di fondu hè chì pudia esisti i dii, ma hè impussibile à sapè;
- forti agnosticism. hè chjamata dinù chiusu, assulutu, s'imponi o impurtente. A ligna di fondu hè chì l 'asistenza, o non-esistenza di Diu, ùn pò esse pruvati solu di i raghjoni chì unu ùn pò sanu credi in alcunu di sti ozzione;
- agnosticism primura. Cundannatu basatu nantu à u fattu chì ci hè micca solu ùn testimunianze di l 'esistenza di Diu, ma li provi ca si nun esisti;
- ignosticism. U so rapprisintanti dì chì nanzu dumandendu pruvàrinni l 'asistenza di Diu, hè necessariu à dà una definizione esaustiva di a parolla "Ddiu".
Ci hè dinù un mudellu Atheism, Atheism agnostic è Carlu secundu agnostic.

agnosticism di Kant

U sughjettu studiatu a tanti. Rapprisintanti di agnosticism cancianu, ma in i primi locu, sempre ch'iddu distribbuisci Johann Kant, chi affacciari 'na tiuria cuirenti di u sensu filosoficu. A ligna di fondu hè stu:
- capacità d'una persona hè assai limitatu da u so muschi naturali (limitatu capacità cugnitiva di la menti umana);
- sapè fà - ùn hè chì altru, cum'è un 'attività nnipinnenza di l' idiali di ragiuni;
- u mondu hè unknowable a stessa. Omu pò cunnosce solu i fora di l 'uggetti e fenomenu, ma u latu nternu ferma un misteru per ellu per sempre;
- sapè fà hè un prucessu duranti cui la storia hè venda a stessa. Tutti stu hè pussibule cù l'aiutu di u so reflectivity.

In aghjunta à Kant, un gran tesoru in l 'filòsufi agnostic sò fatti, Robert J. Ingersoll, Thomas Genri Haksli è Bertrand Russell.

Similar articles

 

 

 

 

Trending Now

 

 

 

 

Newest

Copyright © 2018 co.delachieve.com. Theme powered by WordPress.